Na, bet kuriuo atveju pasiekem ir Uluru.
Uz ivaziavima I national parka susimokejome po 25 doleriukus. Siaip cia bilietas 3 dienom, bet mes neturim tiek laiko. Na, o Uluru akmenelis ispudingas, tikrai buvo verta trenktis tiek km Iki jo. Buvo leidziama I ji uzkopti, tai ta ir padareme. Zodziu, nukovem Uluru! Nesuprantu, kaip ten leidzia turistams lipti, juk biski netektum lygsvaros ir ate… Skaiteme jog ten jau zuvo 35 zmones ir dar ten rase, jog jiems labai gaila kai zusta zmones, todel praso buti atsargiems :)Po to privaziavome ir prie Kata Tjuta. Tarp akmenu yra 36 km atstumas, o keliu apie 50 km. Tiksliau ne tarp akmenu, o vieno akmens islindusiu is po zemes galu J Sunku suvokti kad gali buti tokio dydzio akmuo…
Pavaikscioje po Kata Tjuta dumem atgal prie Ulurui saules palydet. Spejom kaip tik ant saulelydzio pradzios. Fantastiskas vaizdelis. Akmuo saulei leidziantis taip ryskiai nusvinta, kad atrodo, jog pats is saves sviecia. Grazu.
Atsisveikinom su Uluru ir islekem toliau. Tiesa, dar pasikasem ryskiai raudono smelio nuo Uluru kopu, atvesim visiems po ziupsneli JVel I kelia. Nusprendem vaziuot ne tiesiai I Alice Springs, o uzsukt paziureti Didziuju kanjonu, tfu.. Kings Canyon J Tam reikejo nusukt iskelio ir papildomai nuvaziuoti kokiu 400km. Nusprendem kad bus verta ir patraukem. Pakeliui npamaten 2 kenguras. Nakti vairuojant jos jau nebedziugina. Vaziavome tamsoje ir po 11 vakaro pasiekeme Kings kanjonus, kur buvo kempingas. Ivaziavom ir apsistojom. Pasisildem konservuoto cili ir atsiarem alleles. Smagiai sedejom, nebebuvo jau salta kaip Australijos apacioje. Besededami pamateme dar viena laukines afrikos gyvuna – Dingo J Toks ramuolis smirina sau po kempinga ir iesko maisto likuciu J I mus ne nepazvelge.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą