Traukinio bilieta i oro uosta tikrai gereu pirkti ne stotyje, o informacijos centruose ar hosteliuose. Kainuoja 12 doleriu, ir tai 2 doleriais pigiau nei stoty. Lengvai pasiekiam ta nediduka oro uosta ir atsisveikinam su Australija, zinodami, kad dabar laukia 8+13+3 valandos ore. Tiesa, dar zinom, kad po 8 valandu laukia nuostabi oaze Singapure, kuri atrodo daugmaz taip: (o klimatas tikrai tropinis)
2009 m. birželio 5 d., penktadienis
Birzelio 2 diena
Na, va, ir paskutine diena Australijoje. Iseinam pasizmoneti, tik oras tai jau nelepina. Vis palyja, nors salta labai nera. Parduotuviu vitrinose uzrasai "Nesusalkite ziema" ar kazkas panasaus :) Nusikaunam kengurienos supermarkete, nes greit neteks jau valgyti. Skanu.
Ramus vakaras, kelionines nuotaikos. Ir, deja, nei vienos foto :)
Ramus vakaras, kelionines nuotaikos. Ir, deja, nei vienos foto :)
Birzelio 1 diena
Atsikeliam ir pamatom ko vakare nematem, tikrai faina vietele prie upes:
Stai ir jis, musu mielas senas Brisbanas. Viskas cia pazistama ir sava. Susirandam nakvyne, ir varom grazint masinos. Biski nerimaujam, nes po to ivykio su kengura buferis toks biski pabraizytas ir ta lempa nuskilus. Nu, ka darysi-sutvarkom, nuvarom dulkes, nuvarom, ir... Ofisas uzdarytas. Tipo skambinkit. Ofise salia paprasom, kad paskambintu-tipo ciuvakas serga, palikit raktus ir laisvi :) Smagu. Paliekam ir laisvi.
Geguzes 31 diena
Iki Brisbane’o apie 1250 km, ir tikslas numynti kiek galima toliau. Tai ir minam. Kelias neblogas, bet greicio virsyti nesinori. Sutojam Rockhamptoune jau vakarop, jokie supermarketai neveikia, valgyt norisi. Nuvarom I “Red Rooster” ir nusikaunam kepta visciuka. Pavalgom autostradoj ir vel I kelia, tikslas dar kokie 400 km.
Jau atrodo nebetoli iki nakvynes vietos, kazkoks miestelis, greitis 80 km per valanda ir staiga lyg koks zaibas nusvito. Vilma vairuoja, as klausiu-kas cia buvo? Vilma sako, kad lygtai virsijo greiti ir mus galejo nufotkinti JRandam faina nakvynes vieta ir sumastom isbandyti DVD, kuris imontuotas musu aviliuke. Super! Stereo garsas, ir filmuka pasirinkom apie krokodilus, nuotykini. Smagiai praleidziam vakara, dar parukom islinde pro liuka :)
Jau atrodo nebetoli iki nakvynes vietos, kazkoks miestelis, greitis 80 km per valanda ir staiga lyg koks zaibas nusvito. Vilma vairuoja, as klausiu-kas cia buvo? Vilma sako, kad lygtai virsijo greiti ir mus galejo nufotkinti JRandam faina nakvynes vieta ir sumastom isbandyti DVD, kuris imontuotas musu aviliuke. Super! Stereo garsas, ir filmuka pasirinkom apie krokodilus, nuotykini. Smagiai praleidziam vakara, dar parukom islinde pro liuka :)
Geguzes 30 diena
Atsikeliam anksti, ir lekiam ieskoti kelioniu I rifa. Sestadienis, nelabai kas dirba, bet randam organizatorius, ir… suzinom, kad del didelio vejo I rifa niekas neplaukia, ir neplauks iki treciadienio. Se tau boba, ir didysis koralinis rifas. Pasiliekam ji kitai kelionei I Australija, o patys plaukiam I Magnetine sala. Nieko nera ten magnetinio, bet pavadinimas tai graziai skamba. Issimaudom Koral’u juroje (Vilma ten visai neskesta), pasivazinejam ant padangu priristi prie valties-labai smagu! Zodziu papoilsiaujam, autobusu nuvaziuojam I viena papludimi, paskui I kita. Panardyti niekas nesiulo, nes neturim licenziju L Uzlipam I apziuros aiksteles, is kurios labai gerai matosi gal puse tos salos. Griztam pesti iki uosto, plaukiam namo. Aviliuka buvom pasistate salia uosto, tai greit susipakavom ir nuvarem dar paziureti centro Townswillio. Pasibaisejom. Tuscia, tik juodasikniai vaiksto ratais ir turistu bapkiu prasineja. Labai blogas ispudis, tikrai nerekomenduoju ilsetis siame juodziu miestelyje, bet I Magnetine sala plaukti verta.
Varom ieskoti nemokamu kempingu, kuriu atrodo cia salia pilna. Dej, pravaziuojam kokius 3 pazymetus zemelapyje, bet ju realiai nerandam… Tenka nuvaziuot 100 km uz Townswill’io, ir randam nebloga kempingiuka miestelio centre. Cia ir apsistojam.
Varom ieskoti nemokamu kempingu, kuriu atrodo cia salia pilna. Dej, pravaziuojam kokius 3 pazymetus zemelapyje, bet ju realiai nerandam… Tenka nuvaziuot 100 km uz Townswill’io, ir randam nebloga kempingiuka miestelio centre. Cia ir apsistojam.
Geguzes 29 diena
Labas rytas! Siandien vaziuojam is cairns’o link Townswill’io. Atstumas atrodo nedidelis, tik apie 400 km, tai niekur neskubam. Paziurim, kaip sviesoj atrodo ta ilanka (vanduo vel nusedes) ir lekiam. Uzmatem kazhkoki “Flying fish” point’a, tai nusprendem prasukt paziuret. Nieko gero ten nepamatem, tai vaziuojam toliau. Kelias siaip smagus, salia auga banana ir cukranendres. Uzsukam I nedidele vyno daryklele, vel neiko nepamatom, tik randam bukleteli, kad pravaziavom krokodilu ferma. Kadangi kaina mums pasirodo priimtina, tai ir lekiam atgal. Suspejam. Krokodilu prisiziurim iki soties, dar pamatinam kenguriukus, smagu. Dabar jau tikrai kelias I Townswilli. Atvaziuojam jau velokai vakare, randam savo kempinga, I ji mus ileidzia, tik jis pasirodo kokie trys km nuo centro. Tolokai, tai nusprendziam pavakaroti kempinge, ir ryte kauti barjerini rifa.
Geguzes 28 diena
Ryte pavyko praslysti is kempingo nepastebetiems… Atvaziavome I vakaryksti. Dabar vietu buvo jau pilna. Prisiregistravome, susimokejome, gavome interneta!!!
Sios dienos tikslas pamatyti miesteli Kuranda, kur labai grazus rainforest ir Barron krioklys. Kaip kvaili turistai sugalvojome nusipirkti bielieta I Skytrain, kuris perkelia per kalnus virs misku, sustodamas dvejose stotelese paziureti krioklio ir rainforest. Tikejomes po to gristi pesti – cha cha cha!!! Jau keliones kabeliu pabaigoje, kai pradejome leistis I visiska kalnu papede, supratome, kad teks pesti eiti apie 15 km keliu I kalna. Gerai kad pavyko tuos vienpusius bilietus upgradinti I dviousius, del to neteko moketi labai daug uz du vienpusius. Ir dar karta pralekem virs kalnu. O siaip tai neverta si kelione buvo po $ 59. Pasirode, kad prie krioklio galima privaziuoti masina (ka ir padareme) ir pasivaikscioti po miskus J Siap aisku labai grazu buvo pamatyti vaizda is skrydzio, tik Australijoj tokie turistiniai variantai labai daug kainuoja.
Vakare vel isejome pasivaikscioti po miesta. Ejome pakrante is kitos puses nei vakar. Nustebome nerade vandens ilankoje. Bent jau kiek miesto sviesa sieke, vandens nebuve ne laso, tik matesi, jog smelis visai neseniai buvo apsemtas. Supratome jog cia buna potvyniai ir atoslugiai kasdien. Akurat, po keliu valandu, kai jau grizinejom, viskas buvo aplieta. Dar kai priejome, buvo vanduo nepilnai pakiles, tai sedejom ant suoliuko ir stebejom kaip vanduo akyse kyla sulig kiekviena banga. Buvo labai grazu, tokio dalyko dar nebuvau maciusi.
Vakare, kadangi pagaliau po visu laukiniu krastu turejome internet, turejome galimybe paskypinti su vaikas, labai ju pasiilgome. Vaziuodami I Australija tikejomes, kad bent kas 2 dienas turesime tokia galimybe, taciau klydome, zemyno vidurys is tiesu yra pamirstas civiliszacijos, ten apie internet tik pasvajot, ne sir telefono rysio nera J kai kur dar buna tokie internet kioskai, bet jie anksti uzsidaro, o mes miestelius dazniausiai pasiekdavom vakarais, tai tekdavo tik duris pabuciuoti… Cia rytineje pakranteje jau civilizuociau, ir tu miesteliu pilna kas keliasdesimt km (kai vidury zemyno kas kelis simtus).
Sios dienos tikslas pamatyti miesteli Kuranda, kur labai grazus rainforest ir Barron krioklys. Kaip kvaili turistai sugalvojome nusipirkti bielieta I Skytrain, kuris perkelia per kalnus virs misku, sustodamas dvejose stotelese paziureti krioklio ir rainforest. Tikejomes po to gristi pesti – cha cha cha!!! Jau keliones kabeliu pabaigoje, kai pradejome leistis I visiska kalnu papede, supratome, kad teks pesti eiti apie 15 km keliu I kalna. Gerai kad pavyko tuos vienpusius bilietus upgradinti I dviousius, del to neteko moketi labai daug uz du vienpusius. Ir dar karta pralekem virs kalnu. O siaip tai neverta si kelione buvo po $ 59. Pasirode, kad prie krioklio galima privaziuoti masina (ka ir padareme) ir pasivaikscioti po miskus J Siap aisku labai grazu buvo pamatyti vaizda is skrydzio, tik Australijoj tokie turistiniai variantai labai daug kainuoja.
Vakare vel isejome pasivaikscioti po miesta. Ejome pakrante is kitos puses nei vakar. Nustebome nerade vandens ilankoje. Bent jau kiek miesto sviesa sieke, vandens nebuve ne laso, tik matesi, jog smelis visai neseniai buvo apsemtas. Supratome jog cia buna potvyniai ir atoslugiai kasdien. Akurat, po keliu valandu, kai jau grizinejom, viskas buvo aplieta. Dar kai priejome, buvo vanduo nepilnai pakiles, tai sedejom ant suoliuko ir stebejom kaip vanduo akyse kyla sulig kiekviena banga. Buvo labai grazu, tokio dalyko dar nebuvau maciusi.
Vakare, kadangi pagaliau po visu laukiniu krastu turejome internet, turejome galimybe paskypinti su vaikas, labai ju pasiilgome. Vaziuodami I Australija tikejomes, kad bent kas 2 dienas turesime tokia galimybe, taciau klydome, zemyno vidurys is tiesu yra pamirstas civiliszacijos, ten apie internet tik pasvajot, ne sir telefono rysio nera J kai kur dar buna tokie internet kioskai, bet jie anksti uzsidaro, o mes miestelius dazniausiai pasiekdavom vakarais, tai tekdavo tik duris pabuciuoti… Cia rytineje pakranteje jau civilizuociau, ir tu miesteliu pilna kas keliasdesimt km (kai vidury zemyno kas kelis simtus).
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)